Tarp tarptautinių veiksnių, darančių įtaką Kinijos tekstilės užsienio prekybos eksportui, nors Vietnamas nedarė didelio tiesioginio spaudimo griežtais tarifais, dažnais prekybos teisių gynimo priemonių tyrimais ar kita tiesiogine prekybos politika, sparti tekstilės ir aprangos pramonės plėtra bei tikslus rinkos pozicionavimas pavertė ją pagrindine Kinijos konkurente pasaulinėje tekstilės rinkoje, ypač JAV rinkoje. Netiesioginis jos pramonės plėtros dinamikos poveikis Kinijos tekstilės užsienio prekybos eksportui nuolat didėja.
Žvelgiant iš pramonės plėtros perspektyvos, Vietnamo tekstilės ir aprangos pramonės iškilimas nėra atsitiktinis, o „klasteriais grįstas proveržis“, kurį palaiko daug privalumų. Viena vertus, Vietnamas gali pasigirti darbo sąnaudų pranašumu: vidutinis atlyginimas gamybos srityje sudaro tik 1/3–1/2 Kinijos atlyginimo, o darbo jėgos pasiūla yra pakankama, todėl daugelis tarptautinių tekstilės prekių ženklų ir sutartinių gamintojų gali panaudoti gamybos pajėgumus. Pavyzdžiui, pasaulyje žinomi drabužių prekių ženklai, tokie kaip „Uniqlo“ ir „ZARA“, perkėlė daugiau nei 30 % savo drabužių originalios įrangos gamintojų užsakymų į Vietnamo gamyklas, todėl Vietnamo drabužių gamybos pajėgumai 2024 m. padidėjo 12 %, palyginti su praėjusiais metais, ir metinė produkcija siekė 12 milijardų vienetų. Kita vertus, Vietnamas įgijo rinkos prieigos pranašumų aktyviai pasirašydamas laisvosios prekybos susitarimus (LPS): Vietnamo ir ES laisvosios prekybos susitarimas (EVFTA) galioja jau daugelį metų, leidžiantis Vietnamo tekstilės ir aprangos gaminiams eksportuoti į ES be muitų; dvišalis prekybos susitarimas, sudarytas su JAV, taip pat numato palankesnes tarifų sąlygas jos gaminiams patekti į JAV rinką. Priešingai, kai kuriems Kinijos tekstilės gaminiams, eksportuojamiems į ES ir JAV, vis dar taikomi tam tikri tarifai ar techninės kliūtys. Be to, Vietnamo vyriausybė paspartino visos pramonės grandinės išdėstymo (apimančio verpimą, audimą, dažymą ir drabužių gamybą) tobulinimą, įsteigdama tekstilės pramonės parkus ir siūlydama mokesčių lengvatas (pvz., naujai įsteigtos tekstilės įmonės gali pasinaudoti 4 metų pelno mokesčio lengvata ir 50 % lengvata kitus 9 metus). Iki 2024 m. Vietnamo tekstilės pramonės grandinės vietinės paramos norma išaugo nuo 45 % 2019 m. iki 68 %, o tai žymiai sumažino jos priklausomybę nuo importuojamų audinių ir aksesuarų, sutrumpino gamybos ciklus ir padidino užsakymų reagavimo greitį.
Šis pramonės pranašumas tiesiogiai lėmė spartų tarptautinės rinkos dalies padidėjimą. Ypač atsižvelgiant į užsitęsusį Kinijos ir JAV tekstilės prekybos neapibrėžtumą, Vietnamo rinkos pakeitimo poveikis Kinijai tapo vis ryškesnis. JAV drabužių importo duomenys nuo 2025 m. sausio iki gegužės mėn. rodo, kad Kinijos dalis JAV drabužių importe sumažėjo iki 17,2 %, o Vietnamas pirmą kartą aplenkė Kiniją su 17,5 % dalimi. Už šių duomenų slypi konkurencijos tarp dviejų šalių atoslūgiai ir nuosmukiai segmentuotose kategorijose. Konkrečiai, Vietnamas pademonstravo puikų konkurencingumą darbo jėgos reikalaujančiose srityse, tokiose kaip medvilniniai drabužiai ir megzti drabužiai: JAV rinkoje Vietnamo eksportuojamų medvilninių marškinėlių vieneto kaina yra 8–12 % mažesnė nei panašių Kinijos gaminių, o vidutinis pristatymo ciklas sutrumpėja 5–7 dienomis. Tai paskatino JAV mažmenininkus, tokius kaip „Walmart“ ir „Target“, perkelti daugiau paprastų drabužių užsakymų į Vietnamą. Funkcinių drabužių srityje Vietnamas taip pat sparčiai vejasi. Įdiegus pažangias gamybos linijas iš Kinijos ir Pietų Korėjos, jos sportinės aprangos eksporto apimtis 2024 m. viršijo 8 mlrd. JAV dolerių – tai 18 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, o tai dar labiau nukreipė vidutinės ir žemos klasės sportinės aprangos užsakymus, kurie iš pradžių priklausė Kinijai.
Kinijos tekstilės užsienio prekybos eksporto įmonėms konkurencinis spaudimas iš Vietnamo ne tik atsispindi rinkos dalies mažėjime, bet ir verčia Kinijos įmones spartinti savo transformaciją. Viena vertus, kai kurios Kinijos tekstilės įmonės, kurios priklauso nuo JAV vidutinės ir žemos klasės rinkos, susiduria su užsakymų praradimo ir pelno maržos mažėjimo dilema. Mažos ir vidutinės įmonės, ypač, neturi prekės ženklo pranašumų ir derybinės galios, todėl kainų konkurencijoje su Vietnamo įmonėmis užima pasyvią poziciją. Jos turi palaikyti veiklą mažindamos pelno maržas arba koreguodamos klientų struktūrą. Kita vertus, ši konkurencija taip pat paskatino Kinijos tekstilės pramonės modernizavimą, siekiant aukštos klasės ir diferencijuotos plėtros: vis daugiau Kinijos įmonių pradėjo didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, susijusius su ekologiškais audiniais (pvz., perdirbtu poliesteriu ir ekologiška medvilne) ir funkcinėmis medžiagomis (pvz., antibakteriniais audiniais ir išmaniaisiais temperatūros reguliavimo audiniais). 2024 m. Kinijos perdirbtų tekstilės gaminių eksporto apimtis, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 23 %, viršydama bendrą tekstilės eksporto augimo tempą. Tuo pačiu metu Kinijos įmonės taip pat stiprina prekės ženklo žinomumą, didindamos savo prekės ženklų atpažįstamumą Europos ir Amerikos vidutinės ir aukštos klasės rinkose, dalyvaudamos tarptautinėse parodose ir bendradarbiaudamos su užsienio dizaineriais, siekdamos atsikratyti „priklausomybės nuo originalios įrangos gamintojų“ ir sumažinti priklausomybę nuo vienos rinkos bei mažų kainų konkurencijos.
Ilgainiui Vietnamo tekstilės pramonės augimas tapo svarbiu kintamuoju, keičiančiu pasaulinės tekstilės rinkos modelį. Jos konkurencija su Kinija nėra „nulinės sumos žaidimas“, o varomoji jėga abiem pusėms siekiant diferencijuoto vystymosi skirtingose pramonės grandinės grandyse. Jei Kinijos tekstilės įmonės sugebės pasinaudoti pramonės modernizavimo galimybėmis ir sukurti naujas konkurencines kliūtis tokiose srityse kaip technologiniai tyrimai ir plėtra, prekės ženklo kūrimas ir ekologiška gamyba, tikimasi, kad jos vis tiek sustiprins savo pranašumus aukštos klasės tekstilės rinkoje. Tačiau trumpuoju laikotarpiu Vietnamo konkurencinis spaudimas vidutinės ir žemos klasės rinkoje išliks. Kinijos tekstilės užsienio prekybos eksportas turi toliau optimizuoti rinkos struktūrą, plėsti besiformuojančias rinkas „Juostos ir kelio“ kryptimi ir gerinti pramonės grandinės sinergijos efektyvumą, kad galėtų susidoroti su naujais pasaulinės rinkos konkurencijos iššūkiais.
Įrašo laikas: 2025 m. rugpjūčio 15 d.