2025 m. rugpjūčio 5 d. Indija ir Jungtinė Karalystė oficialiai pradėjo pasirašyti Išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (toliau – Indijos ir JK laisvosios prekybos susitarimas). Šis svarbus prekybinis bendradarbiavimas ne tik keičia dvišalius ekonominius ir prekybinius santykius tarp dviejų šalių, bet ir sukelia atokvėpį pasauliniam tekstilės užsienio prekybos sektoriui. Susitarime numatytos „nulinio tarifo“ nuostatos tekstilės pramonei tiesiogiai perrašo JK tekstilės importo rinkos konkurencinę aplinką, ypač keldamos potencialius iššūkius Kinijos tekstilės eksporto įmonėms, kurios ilgą laiką dominavo rinkoje.
Susitarimo esmė: nuliniai tarifai 1 143 tekstilės kategorijoms, Indija taikosi į augančią JK rinką
Tekstilės pramonė išsiskiria kaip viena iš pagrindinių Indijos ir JK laisvosios prekybos susitarimo naudos gavėjų: 1 143 tekstilės kategorijos (apimantys tokius pagrindinius segmentus kaip medvilniniai verpalai, pilki audiniai, gatavi drabužiai ir namų tekstilė), eksportuojamos iš Indijos į JK, yra visiškai atleistos nuo tarifų, tai sudaro maždaug 85 % JK tekstilės importo sąrašo kategorijų. Iki tol Indijos tekstilės gaminiams, patenkantiems į JK rinką, buvo taikomi nuo 5 % iki 12 % tarifai, o kai kuriems pagrindinių konkurentų, tokių kaip Kinija ir Bangladešas, gaminiams jau buvo taikomi mažesni mokesčių tarifai pagal Bendrąją lengvatų sistemą (BLS) arba dvišalius susitarimus.
Visiškas tarifų panaikinimas tiesiogiai padidino Indijos tekstilės gaminių kainų konkurencingumą JK rinkoje. Remiantis Indijos tekstilės pramonės konfederacijos (CITI) skaičiavimais, panaikinus tarifus, Indijos gatavų drabužių kaina JK rinkoje gali sumažėti 6–8 %. Kainų skirtumas tarp Indijos ir Kinijos gaminių sumažės nuo ankstesnių 3–5 % iki mažiau nei 1 %, o kai kurie vidutinės ir žemos kainos gaminiai gali netgi pasiekti kainų paritetą arba pranokti Kinijos gaminius.
Pagal rinkos mastą JK yra trečia pagal dydį tekstilės importuotoja Europoje, kurios metinė tekstilės importo apimtis siekia 26,95 mlrd. JAV dolerių (2024 m. duomenys). Iš šios sumos drabužiai sudaro 62 %, namų tekstilė – 23 %, o audiniai ir verpalai – 15 %. Ilgą laiką, remdamasi visaverte pramonės grandine, stabilia kokybe ir didelio masto pranašumais, Kinija užėmė 28 % JK tekstilės importo rinkos dalies, todėl yra didžiausia JK tekstilės tiekėja. Nors Indija yra antra pagal dydį tekstilės gamintoja pasaulyje, jos dalis JK rinkoje tesudaro 6,6 %, daugiausia dėmesio skiriant tarpiniams produktams, tokiems kaip medvilniniai verpalai ir pilki audiniai, o didelės pridėtinės vertės gatavų drabužių eksportas sudaro mažiau nei 30 %.
Įsigaliojus Indijos ir JK laisvosios prekybos susitarimui (LPS), Indijos tekstilės pramonei atsivėrė „laipsniškas langas“. Po susitarimo įsigaliojimo paskelbtame pareiškime Indijos tekstilės ministerija aiškiai pareiškė savo tikslą padidinti tekstilės eksportą į JK nuo 1,78 mlrd. JAV dolerių 2024 m. iki 5 mlrd. JAV dolerių per ateinančius trejus metus, o rinkos dalis viršys 18 %. Tai reiškia, kad Indija planuoja nukreipti maždaug 11,4 procentinio punkto iš esamos rinkos dalies, o Kinija, kaip didžiausia tiekėja JK rinkoje, taps pagrindiniu jos konkurenciniu taikiniu.
Kinijos tekstilės pramonės iššūkiai: spaudimas vidutinės ir žemos klasės rinkoms, tiekimo grandinės pranašumai išlieka, tačiau reikia budrumo
Kinijos tekstilės eksporto įmonėms Indijos ir JK laisvosios prekybos susitarimo keliami iššūkiai daugiausia susiję su vidutinės ir žemos kainos gaminių segmentu. Šiuo metu vidutinės ir žemos kainos gatavi drabužiai (pvz., laisvalaikio drabužiai ir pagrindinė namų tekstilė) sudaro apie 45 % Kinijos tekstilės eksporto į JK. Šiems gaminiams būdingos mažos techninės kliūtys, didelė vienalytė konkurencija, o kaina yra pagrindinis konkurencinis veiksnys. Indija, turėdama pranašumų darbo sąnaudų (vidutinis mėnesinis Indijos tekstilės darbuotojų atlyginimas yra apie 1/3 Kinijos atlyginimo) ir medvilnės išteklių (Indija yra didžiausia medvilnės gamintoja pasaulyje) srityse, kartu su sumažintais tarifais, gali paskatinti JK mažmenininkus perkelti dalį savo vidutinės ir žemos kainos užsakymų į Indiją.
Žvelgiant iš konkrečių įmonių perspektyvos, didelių JK mažmeninės prekybos tinklų (tokių kaip „Marks & Spencer“, „Primark“ ir „ASDA“) pirkimų strategijos rodo koregavimo ženklus. Remiantis pramonės šaltiniais, „Primark“ pasirašė ilgalaikes tiekimo sutartis su 3 Indijos drabužių gamyklomis ir planuoja padidinti vidutinės ir žemos klasės laisvalaikio drabužių pirkimų dalį nuo ankstesnių 10 % iki 30 %. „Marks & Spencer“ taip pat teigė, kad 2025–2026 m. rudens ir žiemos sezonu padidins Indijoje pagamintų namų tekstilės gaminių pirkimų apimtį, o pradinė tikslinė dalis sieks 15 %.
Tačiau Kinijos tekstilės pramonė nėra beginklė. Pramonės grandinės vientisumas ir didelės pridėtinės vertės produktų pranašumai išlieka pagrindiniais veiksniais, siekiant atsispirti konkurencijai. Viena vertus, Kinija turi visą pramonės grandinės išdėstymą – nuo cheminio pluošto, verpimo, audimo, marginimo ir dažymo iki gatavų drabužių. Pramonės grandinės reagavimo greitis (vidutinis užsakymų pristatymo ciklas yra apie 20 dienų) yra daug greitesnis nei Indijos (apie 35–40 dienų), o tai labai svarbu greitosios mados prekių ženklams, kuriems reikalinga greita iteracija. Kita vertus, Kinijos technologinį kaupimą ir gamybos pajėgumų pranašumus aukštos klasės tekstilės gaminių (pvz., funkcinių audinių, perdirbto pluošto gaminių ir išmaniosios tekstilės) srityje Indijai sunku pranokti per trumpą laiką. Pavyzdžiui, Kinijos perdirbto poliesterio audinių ir antibakterinių namų tekstilės gaminių eksportas į JK sudaro daugiau nei 40 % JK rinkos, daugiausia orientuotas į vidutinės ir aukštos klasės prekių ženklų klientus, ir šiam segmentui tarifai daro mažesnę įtaką.
Be to, Kinijos tekstilės įmonių „globalus išdėstymas“ taip pat apsaugo nuo vieningos rinkos rizikos. Pastaraisiais metais daugelis Kinijos tekstilės įmonių įkūrė gamybos bazes Pietryčių Azijoje ir Afrikoje, kad patektų į Europos rinką, pasinaudodamos vietos tarifų lengvatomis. Pavyzdžiui, Vietnamo „Shenzhou International“ gamykla gali naudotis nuliniais tarifais pagal ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimą, o jos sportinės aprangos eksportas į JK sudaro 22 % JK sportinės aprangos importo rinkos. Šiai verslo daliai Indijos ir JK laisvosios prekybos susitarimas laikinai tiesiogiai nepaveikiamas.
Išplėstinis poveikis pramonei: spartėjanti pasaulinės tekstilės tiekimo grandinės regionalizacija, įmonės turi sutelkti dėmesį į „diferencijuotą konkurenciją“
Indijos ir JK laisvosios prekybos susitarimo įsigaliojimas iš esmės yra pasaulinės „regionalizacijos“ ir „susitarimais pagrįstos“ tekstilės tiekimo grandinės plėtros tendencijos mikrokosmosas. Pastaraisiais metais buvo intensyviai sudaromi dvišaliai laisvosios prekybos susitarimai, tokie kaip ES ir Indonezijos, JK ir Indijos bei JAV ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimai. Viena iš pagrindinių logikos krypčių yra kurti „artimos pakrantės tiekimo grandines“ arba „sąjungininkų tiekimo grandines“ taikant tarifų lengvatas, ir ši tendencija keičia pasaulinės tekstilės prekybos taisykles.
Tekstilės įmonėms visame pasaulyje atsako strategijos turi būti sutelktos į „diferenciavimą“:
Indijos įmonės: trumpuoju laikotarpiu jos turi spręsti tokias problemas kaip nepakankami gamybos pajėgumai ir tiekimo grandinės stabilumas (pvz., medvilnės kainų svyravimai, elektros energijos trūkumas), kad išvengtų pristatymo vėlavimų, kuriuos sukelia išaugę užsakymai. Ilguoju laikotarpiu jos turi padidinti didelės pridėtinės vertės produktų dalį ir atsikratyti priklausomybės nuo vidutinės ir žemos kainos rinkos.
Kinijos įmonės: viena vertus, jos gali įtvirtinti savo dalį aukštos klasės rinkoje, atnaujindamos technologijas (pvz., kurdamos aplinkai nekenksmingus audinius ir funkcinius pluoštus). Kita vertus, jos gali sustiprinti glaudų bendradarbiavimą su JK prekių ženklais (pvz., teikdamos individualų dizainą ir greito reagavimo tiekimo grandinės paslaugas), kad padidintų klientų lojalumą. Tuo pačiu metu jos gali pasinaudoti „Juostos ir kelio“ iniciatyva, kad išvengtų tarifinių barjerų, susijusių su perkrovimu per trečiąsias šalis arba gamyba užsienyje.
JK mažmenininkai: Jie turi rasti pusiausvyrą tarp sąnaudų ir tiekimo grandinės stabilumo. Nors Indijos produktai turi akivaizdžių kainų pranašumų, jie susiduria su didesne tiekimo grandinės rizika. Kinijos produktai, nors ir šiek tiek brangesni, siūlo labiau garantuotą kokybę ir pristatymo stabilumą. Tikimasi, kad ateityje JK rinkoje bus dvejopas tiekimo modelis: „aukščiausios klasės produktai iš Kinijos + vidutinės ir žemos klasės produktai iš Indijos“.
Apskritai Indijos ir JK laisvosios prekybos susitarimo poveikis tekstilės pramonei nėra „trikdantis“, o skatina rinkos konkurencijos pasikeitimą iš „kainų karų“ į „vertės karus“. Kinijos tekstilės eksporto įmonės turi būti budrios, kad neprarastų vidutinės ir žemos klasės rinkos dalies trumpuoju laikotarpiu, o ilgainiui susikurti naujų konkurencinių pranašumų pagal naujas prekybos taisykles, atnaujindamos pramonės grandinę ir kurdamos pasaulinį išdėstymą.
Įrašo laikas: 2025 m. rugpjūčio 22 d.